VAIKO NERIMAS-IŠŠŪKIS TĖVAMS

2020.04.05

Kaišiadorių pedagoginės psichologinės tarnybos gydytoja vaikų neurologė dr. Alma Januškevičienė

Yra vaikų, kurie nerimauja dėl visko: ar nepramiegos, ar nepavėluos, ar suspės, ar nepamirš? Ar nieko nenutiks mamai, tėtei, sesei? Nuolatinis „O kas, jeigu..?“ išsekina aplinkinius ir skatina ieškoti pagalbos.

Nerimas-tai viena iš streso formų arba natūrali organizmo reakcija, padedanti žmogui išgyventi. Patekus į pavojų, organizme įsijungia „pavojaus“ sistema, mobilizuojanti pagrindinius gyvybinius resursus: dažnėja širdies veikla ir kvėpavimas, antinksčiai išskiria didelį kiekį adrenalino ir kitų streso hormonų.

Kartais didesnį ar mažesnį nerimą jaučiame visi.Tai normalu nežinomoje, sudėtingoje ar ypatingoje situacijoje, pvz.: svetimoje šalyje, naujoje mokykloje, lipant ant scenos ir pan. Dažnas vaikastaip pat jaučia nerimą panašiose situacijose- pradėjęslankyti darželį, eidamas pas gydytoją ar pan. Nedidelis nerimas yra normalu. Kartais jis netgi motyvuoja, skatina  būti budriam  ir susikoncentravusiam į tikslą. Bet pernelyg išreikštas ar užsitęsęs nerimas sutrikdo gyvenimo kokybę, pakenkia vaiko gebėjimams bei savarankiškumui.

Vaikų amžiuje gali būti įvairių nerimo sutrikimų. Pvz.: generalizuotą nerimą turintys vaikai nerimauja dėl daugelio dalykų (mokyklos, savo ir/arba šeimos narių sveikatos, ateities). Jie gali nuolat mąstyti apie tai, kad atsitiks blogiausia. Tokie vaikai nepasitiki savo jėgomis ir nuolat siekia kitų pritarimo bei palaikymo. Kartu su nerimu  vaikai gali jausti fizinius simptomus, pvz.: galvos ar pilvo skausmą, raumenų įtampą, nuovargį. Gali atsirasti miego problemų, padidintas dirglumas, dėmesio koncentracijos sutrikimai. Nerimas gali paskatinti vengti mokyklos ar kitos socialinės veiklos.

Socialinįnerimą sukelia socialinės situacijos ar viešas kalbėjimas. Retesnė socialinio nerimo forma yra selektyvus mutizmas- kai vaikas bijo kalbėti esant tam tikroms situacijoms. Tokie vaikai gali būti linksmi ir bendraujantys jiems įprastoje aplinkoje,pvz.: namuose, o keliančioje stresą aplinkoje, pvz.: mokykloje gali nekalbėti.

Kartais nerimas pasireiškia fobijomis ar panikos atakomis. Fobijos –  tai labai stipri specifinių daiktų, gyvūnų, žmonių  ar situacijų baimė, pvz.: aukščio, šunų, skrydžio ir pan. Panikos atakos metu vaikas staiga pradeda jausti tam tikrus fizinius simptomus: širdies plakimą, oro trūkumą, silpnumą, galvos svaigimą, drebulį ir pan.

Nerimo priežastys nėra tiksliai žinomos. Manoma, kad nerimas kyla dėl biocheminių pokyčių smegenyse ir didelę įtaką jam atsirasti turi genetiniaifaktoriaibei išmoktas elgesys. Jei vaikas auga šeimoje, kurios  nariai turi nerimo sutrikimų, jis „mokosi“ požiūrio į pasaulį kaip į pavojų kupiną vietą.

Dažnaivaikai vengia kalbėti apie savo nerimą. Jiems atrodo, kad bus nesuprasti aplinkinių (ypač tėvų),  bijo būti išjuokti ar pasmerkti. Mergaitės yra labiau linkusios išreikšti savo nerimą, bet berniukai jaučia jį taip pat, tik sunkiau apibūdina žodžiais.

Geriausias būdas padėti vaikui yra pozityvusir neteisiantis aplinkinių požiūris.Reikia kalbėtis su vaiku apie jo jausmus ir pasistengti suprasti kokią įtaką jie daro vaiko gyvenimui. Verta pasikalbėti su kitais vaiko aplinkos suaugusiais: mokytojais, vadovais, treneriais. Tėvams reikėtų būti kantriems ir nesitikėti greitų pokyčių.Mylintys tėvai yra svarbiausia vaikų nerimo gydymo dalis.

Kartais padedamūsų pačių nerimo pripažinimas, aptarimas jo su vaiku ir pasidalinimas savo nerimo įveikimo būdais.

Kartais, kai savo jėgomis nerimo įveikti nepavyksta,reikia kreiptis į specialistus. Nerimas yra gydomas vaistais bei psichoterapija. Verta išmokti ir įvairių streso įveikimo būdų, pvz.: relaksacijos, kvėpavimo pratimų. Itin vertingi jogos užsiėmimai vaikams. Rekomenduojama rami  muzika, grynas oras ir saugi namų aplinka.


Atgal